Taigi, nuo ko čia pradėti? Turbūt nuo to, jog kiek prisimenu save, tiek prisimenu ir Karolį. Pradėjome bendrauti kai buvau dar savo paauglystėje, o tuo tarpu Karolis jau buvo bebaigiantis vidurinę mokyklą ir pradedantis po truputį priimti naujus sprendimus savo gyvenime. Taigi, visa istorija prasideda ganėtinai banaliai- internete! Būdama jauna ir ganėtinai drąsi panelė parašiau pirmoji. Pokalbis vystėsi labai sklandžiai, todėl tolimesnį bendravimą tęsėme keliais frontais. Turėjome pirmuosius nekaltus susitikimus, kurių metu stengėmės pažinti vienas kitą kuo geriau. Pažinę vienas kitą susitikimai dažnėjo, simpatijos augo. Na ir galiausiai 2008-11-14 išaugo į naują draugystę. :) Draugystę pilną įspūdžių, kelionių, juoko, nuotykių, šiltų apkabinimų bei nuoširdžių jausmų.
Mano mėgstamiausias prisiminimas? hm.. Jų buvo tiek daug! Bet vienas įsimintiniausių turbūt būtų atostogos Prancūzijoje. Be viso ko, tai buvo dovana mano 18-likto gimtadienio proga. KĄ??!! Aaaa :)) Kodėl tai buvo vienas įsimintiniausių prisiminimų?

Todėl, nes tai buvo mūsų pirmasis toks didelis išvykimas kartu. Kartu klaidžiojome Paryžiaus gatvelėmis, ieškojome teisingų metro krypčių ( gerai, gerai, tai daugiau buvo Karolio darbas),
ragavome sraiges, kėlėmes į Eifelio bokštą ir stebėjome saulėlydį,
buvome apgauti aferistų ( praradome visą eurą!:D )
Išvaikščiojome Paryžių skersai išilgai! Kai nebegalėjom daugiau paeiti išsitiesėm ant žolytės prie Eifelio bokšto ir tiesiog gulėjom ir mėgavomės akimirka. Echh, kaip buvo gera!
Žinoma buvo ir daugiau kelionių,kurios paliko neišdildomus prisiminimus. Na, bet kaip ten bebūtų, Paryžius yra meilės miestas, tuo tikrai įsitikinau! :)
Po kurio laiko apsigyvenome kartu, užmigdavome ir atsikeldavome šalia vienas kito. Rytinis kavos puodelis į lovą iš mylimo vyro rankų - kas gali būti geriau?! Aišku po tiek metų apsilanko ir rutina, tačiau ir ji atrodo širdžiai miela. :) 2014 metais minėjome šešerių metų draugystę. Daug.Tačiau žiūrint į Karolio akis suprantu,kad noriu kartu sulaukt dar daug daug metų kartu. Turbūt tai meilė, taip? :)
2015-01-16 buvau paklausta laaabai gražaus klausimo. Ir žinoma į jį atsakiau TAIP!
Po truputį tampame maža šeima, dėl ko aš žinoma labai džiaugiuosi! :) Net neabeboju,kad likimas atneš tiek pat ir dar daugiau nuotykių, kelionių bei didelių ir nuoširdžių šypsenų.
Per tiek laiko, gyvenimas mane išmokė,jog dėl gražių santykių reikia stengtis. Niekas nėra padėta ant auksinės lėkštutės. Reikia stengtis dėl kito žmogaus ir jis tai įvertins!
Turbūt jau supratot, jog mūsų meilės istorija dar tik prasideda! Nesulaukiu ką rytojus mums atneš.
Na, o mano palinkėjimas būtų labai paprastas,
Mylėkit ir būkit mylimi. <3